kiaurabambis

kiaurabámbis, -ė smob. (1), kiaurabam̃bis (2) kas su kiaura bamba: Veršis nesveikas, kiaurabam̃bis Alk. Šitas veršiukas kiaurabámbis, negal jo laikyt Skr. Mūs sartukas buvo kiaurabámbis Kt. Tik atejo ant svieto, da kiaurabam̃bis būdamas, jau ir numirė Vdk. Kam tu vertas, kad kiaurabámbis? Grl.